Treneris D. Pavliukovičius – stebina žmonių valia siekti savo tikslų

Treneris Dalius Pavliukovičius, kurį dažniausiai galima sutikti treniruojant bėgimo klubo „NEKO Runners“ narius, sako, kad motyvacija yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant bėgimo rezultatų. Vis dėlto tik didelės motyvacijos gali nepakakti, kartais ji gali net pakenkti. Kad taip nenutiktų, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo fizinius parametrus, taip pat – į profesionalaus trenerio patarimus.

Kokia yra motyvacijos svarba bėgikui? Ar jos gali būti per daug?

– Motyvacija itin svarbi. Siekiant aukštų rezultatų labai dažnai tenka paaukoti daug malonių dalykų, todėl motyvacija dažnai yra tas vienintelis variklis, verčiantis sunkiausiais momentais nesustoti ir judėti pirmyn. Mane labiausiai motyvuoja žinojimas, koks geras jausmas apims tada, kai pasieksiu savo tikslą.

Motyvacija visada yra gerai, bet ją reikia „dozuoti“. Viskas puiku, kai tai suteikia jėgų judėti į priekį, tačiau neturėtume pamiršti mąstyti. Treniruojantis per daug ar pervargus patiriama didžiausių traumų ar apskritai sugadinamas visas pasiruošimo periodas. Jei dėl didelės motyvacijos pamirštamas treniruočių planas ar neatsižvelgiama į savijautą ir atliekama daug ir sunkių treniruočių, kūnas nepailsi ir nespėja atsigauti nuo krūvio, todėl tai gali tapti neigiamu dalyku.

Ką naujo atradote apie bėgimą pradėjęs treniruoti kitus žmones?

– Mane labai nustebino žmonių valia siekti savo užsibrėžtų tikslų. Puikiai žinojau, ką reiškia daug ir stipriai dirbti tam, kad įgyvendintum nustatytus normatyvus ar užliptum ant pakylos čempionatuose, bet nesupratau, ką reiškia siekti tikslo, kurį pats susigalvojai ir išsikėlei. Galiu prisipažinti, kad esu labai laimingas turėjęs galimybę tai atrasti. Tai mane patį paskatino užsibrėžti didelių asmeninių tikslų, kurie nebūtinai susiję su Lietuvos ar kitų čempionatų laimėjimu.

„Neadekvačiai didelis krūvis dažnai gali lemti ne gerėjančius rezultatus, o traumas.“

Kas dar, be motyvacijos, yra svarbu bėgiojant?

– Vieni svarbiausių mano pabrėžiamų aspektų yra nuoseklumas ir reguliarumas. Kai kuriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, konkrečiam maratono įveikimo laikui, gali prireikti ne vienų metų. Todėl būtina suprasti, kad per vieną naktį aukštų bėgimo rezultatų nepasieksi – dažnai tenka ilgai ir nuosekliai dirbti.

Ko dažniausiai apie bėgimą nesupranta ką tik pradėję bėgioti žmonės?

– Dažniausiai žmonės neįvertina savo galimybių – bėgioja daugiau ar greičiau nei turėtų. Dėl to patiria traumų ir, netekę motyvacijos, nusprendžia, kad bėgimas ne jiems.

Kita didelė problema – patirties neturintys žmonės nesupranta, kad bėgioti reikėtų ne pagal internete ar programėlėse sudarytus planus, kuriuose nurodoma, kokiu vidutiniu greičiu įveikiamas tam tikras kilometrų skaičius. Juo labiau nereikėtų bėgti pagal draugo ar kito bėgiko siūlomą tempą. Čia pati didžiausia klaida, kurią ištaisyti labai paprasta – reikia vadovautis savo širdies pulsu.

Beje, esu daugybę kartų girdėjęs žmones sakant, kad jų pulsas natūraliai aukštesnis, todėl jie ir bėgioja esant aukštam pulsui. Toks „natūraliai aukštesnis“ pulsas dažniausiai parodo viena – kad žmogaus pasirengimas nepakankamas. Širdis bėgiojant sustiprėja tik esant santykinai žemam pulsui.

Kokių dažniausių klaidų daro bėgiojantys žmonės, nepriklausomai nuo jų patirties?

– Dažniausiai pasitaikanti klaida – per dideliu greičiu įveikiami krosai. Kita klaida – ramių, atstatomųjų bėgimų trūkumas ar jų nebuvimas. Daugiau sportuojantys linkę pamiršti ir poilsį. Jis toks pat svarbus kaip ir sunkios treniruotės.

Koks yra svarbiausias trenerio pranašumas?

– Pagrindinis trenerio pranašumas yra tas, kad jis ne tik žino, kaip sudaryti tinkamą treniruočių programą, bet ją sudarydamas atsižvelgia į individualias žmogaus savybes ir pajėgumą. Internete pateikiami šablonai paprastai tinka visiems, bet kartu ir niekam. Turint tam tikrų žinių ir patirties, galima tą šabloną pakoreguoti ir pritaikyti sau, tačiau tai vis tiek neprilygs asmeniniam planui.

Be to, jokie internete sklandantys šablonai nepakoreguos plano pagal tai, kaip bėgikas tobulėja, greičiau ar lėčiau nei buvo numatyta. Be to, internete pateikiama itin daug informacijos, kuri ne visada yra tiksli. Atsirinkti, kas tiktų, o kas galėtų pakenkti, patiems bėgikams gali būti sudėtinga. Negaliu kalbėti visų trenerių vardu, bet stengiuosi skaityti daug mokslinės literatūros, bendrauti su kitais, pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės treneriais, taikyti sukauptą patirtį.

Ar taikote specialią treniruočių metodiką?

– Pagrindinis mano treniruočių metodikos elementas – pasiruošimo ciklo suskirstymas į tam tikrus etapus. Visa kita yra stipriai individualizuota. Juk negalima žmogui, dalyvaujančiam olimpiadose, ir kitam, bėgiojančiam kelerius metus, duoti tokių pačių kartotinių treniruočių užduočių. Vis dėlto vieną standartą turiu – bėgioti atsižvelgiant į pulsą.

„Jei žmogus nori pasiekti maksimalių asmeninių rezultatų, jis privalo subalansuoti poilsio ir mitybos režimą.“

Kiek reikia laiko, kad rezultatai pradėtų gerėti? Ar įdirbis visada proporcingas rezultatams?

– Paprastai tik pradėjus bėgioti rezultatai gerėja labai greitai – palaikant tokį patį pulsą galima nubėgti daugiau kilometrų vis didesniu greičiu. Tačiau pasiekus tam tikrą ribą šis augimas pamažu sulėtėja, o siekiant geresnių rezultatų tenka įdėti vis daugiau darbo. Negaliu sakyti, kad, kiek įdedi, tiek ir turi. Per didelis krūvis dažnai gali lemti ne gerėjančius rezultatus, o traumas. Galop viskas priklauso nuo to, kokių būtent rezultatų siekiama. Jei tai širdies sustiprinimas, gali užtekti ir trijų–keturių mėnesių. Tačiau jei siekiamybė yra maratono įveikimas greičiau negu, pavyzdžiui, 2 val. 40 min., gali tekti skirti labai daug laiko ir įdėti daug pastangų.

Ką dar, be kasdienių bėgimo treniruočių ir fizinio pasirengimo, išskirtumėte kaip svarbų dalyką?

– Savo treniruojamiems bėgikams bei kitiems žmonėms visuomet sakau, kad sporto pagrindas yra poilsis. Pradėjus sportuoti būtina atrasti tinkamą sportinio krūvio ir poilsio režimą. Žinoma, mityba irgi labai svarbi, tačiau apie tai kalbėti man daug nereikia. Pradėję daugiau sportuoti žmonės pastebi, kad mityba dažnai susitvarko savaime – norisi valgyti kokybišką ir sveiką maistą. Per treniruotę iškart pajusite, pietums valgėte šokoladą ar salotas. Jei žmogus nori pasiekti maksimalių asmeninių rezultatų, jis privalo subalansuoti poilsio ir mitybos režimą.

ŠEŠI TRENERIO DALIAUS PAVLIUKOVIČIAUS PATARIMAI:

  1. Bėgiokite vadovaudamiesi savo pulsu.
  2. Raskite laiko poilsiui ir atsigaukite po sunkių darbų.
  3. Neskubėkite įveikti maratono – viskam turi ateiti tinkamas metas.
  4. Pasirūpinkite tinkamais sportiniais bateliais.
  5. Po sunkių treniruočių suteikite laiko organizmui atsistatyti!
  6. Jei ketinate bėgioti rimčiau, būtinai pasikonsultuokite su profesionalu.

Patiko? Pasidalinkite!