Stebėdami pagrindinius bėgimo ir fizinio pasirengimo pažangos duomenis, tiksliau įvertinsite savo dabartinę būklę ir bus lengviau nuspręsti, kaip elgtis, norint palaikyti esamą formą arba tobulėti. Rinktiniai „Garmin“ įrenginiai pateiks bėgimo duomenis ir fiziologinių matavimų rezultatus, kuriuos surinks, kol mankštinsitės. Jeigu norite išsamiau sužinoti, ką reiškia jūsų įrenginio rodoma informacija, esate ten, kur reikia. Ką veikti su šiais duomenimis? Spręsti jums, bet turime kelis pasiūlymus.
Fiziologiniai matavimai – VO2 Max
VO2 max atskleidžia kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklę, matuoja aerobinį organizmo pajėgumą. Galimybė žinoti esamą fizinio pasirengimo būklę ir stebėti pokyčius bėgant laikui pakeis jūsų požiūrį į fizinį aktyvumą. Šios žinios gali padėti užsibrėžti jums tinkamus tikslus, įvertinti padarytą pažangą ir treniruočių efektyvumą. Be to, prietaisų pateikiami duomenys gali suteikti motyvacijos tęsti pradėtą veiklą ir siekti norimų tikslų.
„Garmin“ laikrodyje įmontuotas „Firstbeat“ analizės variklis patikimai įvertina jūsų VO2 max rodiklį nustatydamas, analizuodamas ir interpretuodamas svarbius mankštos duomenis, kol bėgate. Prietaisas atsižvelgia ir į bėgimo greitį – įvertina, kaip sunkiai jūsų kūnas dirba, kad jį pasiektų.
Per kiek laiko organizmas prisitaiko prie kaitros ir drėgmės?
Kaip greitai jūsų kūnas pripras prie aukštesnės temperatūros, priklauso nuo kelių veiksnių.
Vienas reikšmingiausių faktorių – skirtumas tarp sąlygų, prie kurių stengiatės priprasti, ir įprastos aplinkos. Kuo šis skirtumas didesnis, tuo ilgiau užtruks aklimatizacija.
Taip pat svarbu, kaip dažnai ir ilgai treniruojatės, kiek, atsidūrę naujoje aplinkoje, būnate lauke. Aklimatizacijos procesas vyksta patiriant tiesioginį aplinkos poveikį.
Esama įrodymų, kad, ilgai būnant lauke, sudėtingame klimate, reikalingos adaptacijos įvyksta vos per 1–2 savaites. Sportininkai, kurių VO2 max didesnis, paprastai daug greičiau (kartais net dvigubai greičiau) prisitaiko prie sudėtingų klimato sąlygų.
Treniruotės efektyvumas
Treniruotės efektyvumo rodmuo padės realiuoju laiku įsivertinti gebėjimą veiksmingai mankštintis. Per pirmąsias 6–20 bėgimo minučių ši metrika analizuoja tempą, širdies ritmą ir jo kintamumą. Taip gaunamas rezultatas, kuris įvertina nukrypimą nuo pradinio VO2 max realiuoju laiku, kai kiekvienas skalės taškas sudaro apie 1 proc. jūsų VO2 max. Kuo didesnis šis skaičius, tuo geresnio treniruotės efektyvumo galite tikėtis. Įsidėmėkite, kad, naudojant naują įrenginį, kelis pirmuosius bandymus rezultatai gali šiek tiek skirtis, nes jis vis dar bandys išsiaiškinti jūsų fizinio pasirengimo lygį. Tai stabilizuosis ir tada treniruotės efektyvumas taps patikimu kasdienio jūsų pajėgumo rodikliu.
Treniruotės poveikis
Laikrodžio ekrane matyti treniruotės poveikis. Dauguma sportuoja dėl rezultatų. Mūsų kūnai funkcionuoja taip, kad būtent treniruočių tipas lemia, kokių rezultatų galima tikėtis ir kokioms veikloms būsite gerai pasiruošę vėliau.
Treniruotės poveikis yra metrika, leidžianti žvilgtelėti, kaip kiekviena treniruotė paveikia jūsų būsimą fizinio pasirengimo lygį. Žinoma, norint, kad mankšta būtų visapusiškai naudinga, svarbu laikytis ir tinkamo poilsio grafiko.
Treniruotės poveikio rodiklis matuojamas visos mankštos metu ir atnaujinamas realiu laiku. Tai reiškia, kad, juo naudodamiesi, jau mankštos metu galite pakoreguoti treniruotę pagal savo poreikius. Galite pasistengti labiau, kai siekiate tobulėti, arba sulėtinti tempą, kai priartėsite prie persistengimo ribos, už kurios rezultatai gali būti ne tokie, kokių norite.
Atsigavimo laikas
Suteikdami kūnui galimybę tinkamai atsigauti, užtikrinsite, kad treniruotės jam teiks didžiausią naudą. Be to, poilsis sumažina traumų riziką ir padeda išvengti ilgalaikių persitreniravimo sindromo pasekmių.
Atsigavimo laikas – tai atgal skaičiuojantis laikmatis, rodantis, kada galite tikėtis būti visiškai atsigavę ir pasirengę įveikti didelį fizinį iššūkį. Jis atnaujinamas po kiekvienos treniruotės. Laikas, pridėtas prie atsigavimo laikmačio, nustatomas išanalizavus fizinės veiklos trukmę ir intensyvumą, atsižvelgus į esamą fizinio pasirengimo lygį bei mankštos istoriją.
Dažniausiai atsigauti po panašių treniruočių užtrunka ir panašiai laiko, tačiau kartais jo prireikia ir daugiau. Pavyzdžiui, po neįprastai sunkios treniruotės arba varžybų. Arba staiga padidėjus treniruočių krūviui, kai per 7 dienas mankštinamasi intensyviau nei paprastai. Per trumpą laiką sparčiai išaugus treniruočių krūviui organizmas patiria šoką, kuris gali sukelti liekamąjį nuovargį, taip pat padidinti traumų riziką ir pailginti atsigavimui reikalingą laiką.
Dažnai neteisingai suprantama, kad rekomenduojama visiškai ilsėtis, kol laikmatis rodys nulį. Tačiau atsigavimo laikas nurodo, kada galite tikėtis būti pakankamai atsigavęs sunkiai treniruotei. Paprastai yra visiškai saugu ir net naudinga lengvai pabėgioti ar pasivažinėti, kol iki visiško atsigavimo dar likę nemažai laiko.
