Lengvosios atletikos treneris, nacionalinis bėgimo čempionas ir rekordininkas Česlovas Kundrotas teigia, kad mėgėjiškas bėgimas neturi kelti per daug įtampos. Nepaisant siekio gerinti savo rezultatus, tai turi išlikti maloniu laisvalaikio užsiėmimu.
Kokių netinkamų įsitikinimų apie bėgimą dažniausiai turi šio sporto entuziastai?
Vienas labiausiai paplitusių – apie kvėpavimą. Neva bėgiojant reikia įkvėpti pro nosį ir iškvėpti per burną. Iš tiesų bus kur kas lengviau, jei įkvėpsime ir iškvėpsime per burną, tuomet organizmas gaus pakankamai deguonies. Kitas klaidingas įsitikinimas – bėgant koją reikia statyti nuo pėdos viršaus. Taip besistengiantys daryti bėgikai ima straksėti ant pirštų, tačiau kojos greičiau pavargsta, kenčia Achilo sausgyslės. Iš tiesų reikia statyti koją nuo pėdos, bet ne smeigti ją žemyn, o tarsi nuleisti iš viršaus.
Dar viena bėgimo entuziastų klaida, kurią esate įvardijęs, kad dažnas bėgikas būna per daug susitelkęs į fizinį krūvį, bet pro pirštus praleidžia atsistatymo svarbą.
Iš tiesų, fizinis krūvis ir atsistatymas po jo yra visiškai tolygūs ir vienodai svarbūs. Treniruotės apibrėžimas ir skamba taip – krūvis plius atsistatymas. Dažniausiai bėgimo mėgėjai atsigavimui skiria kur kas mažiau dėmesio. Pats pirmas dalykas, kurį turite padaryti po treniruotės praėjus ne daugiau kaip pusvalandžiui, – gauti lengvai virškinamų angliavandenių, proporcingų kūno svoriui. Jei sveriate 60 kilogramų – suvalgykite apie 60 gramų angliavandenių. Žinoma, paskui nedelsiant reikia pasirūpinti ir skysčių bei prarastų mineralų atstatymu.
Kaip manote, ar individualiai besitreniruojantis bėgikas gali pasiekti tapačių rezultatų kaip ir lankantis bėgimo klubą, bėgiojantis su trenerio priežiūra?
Gal ir gali, bet tai bus sunku ir užtruks labai ilgai. O gali ir nepavykti. Bet kam į savo tikslus eiti per brūzgynus, jei yra jau pramintas takelis?
Kaip žinoti, kada esi pasirengęs bėgti ilgesnę distanciją – pusmaratonį ar maratoną?
Jei tam tikras bėgimo treniruotes, skirtas ilgesnėms distancijoms ruoštis, įveiki gerai, nesikankindamas, vadinasi, jau esi pasiruošęs. Bet jei labai sunku – dar ne laikas. Daug kas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo. Jei tau keturiasdešimt metų ir daug savo gyvenimo laiko praleidai ant sofos, gali tekti padirbėti apie trejus metus. Bet jei visuomet buvai fiziškai aktyvus, gali būti pasiruošęs ir po pusės metų.
Kaip pasirinkti profesionalų trenerį, kuris padėtų siekti savo tikslų?
Pats treneris turi būti viską patyręs savo kailiu. Tai reiškia, pats ilgą laiką bėgiojęs, pasiekęs bent jau neblogų rezultatų, įveikęs maratoną ir t. t. Jei jis nėra to padaręs, reiškia, kad eksperimentuoja su kitu žmogumi. Tokiu atveju rizikos besimokančiajam patirti daugiau traumų ar išmokti netinkamai bėgti yra daugiau. Pirmiausia viską turi patirti, pajausti ir žinoti pats ir tik tuomet kitam patarti. Be to, yra dviejų tipų trenerių: vieni labiau linkę spausti, o kiti nuolaidesni, labiau įsiklauso į bėgiką ir krūvį pritaiko prie jo galimybių. Kam ko labiau reikia.
Kokia būtų jūsų auksinė ilgo ir sveiko bėgiojimo visą gyvenimą taisyklė?
Man patiko vieno graikų filosofo mintis: jeigu nori būti sveikas – bėgiok, jei nori būti gražus – bėgiok, jei nori būti protingas – bėgiok. Bėgant iš tiesų daug gerų minčių į galvą šauna. Dar labai svarbu viską daryti su šypsena, su malonumu, niekuomet neperlenkti lazdos. Į mėgėjų bėgimo klubus dažniausiai ir ateina žmonės, kurie siekia atsipalaidavimo ir malonumo, bet, žiūrėk, paskui kažkas persiverčia, jie ima vis daugiau stengtis, siekti rezultatų ir tuomet susiduria su traumomis. Jų bus visuomet, jei bandysi savo galimybių ribą. Vis dėlto mėgėjiškas bėgimas yra laisvalaikio užsiėmimas po įtemptos darbo dienos. Jis neturi kelti per daug įtampos ir sunkumų. Ne vienas nori bėgti todėl, kad taip atsikrato per dieną prisikaupusios neigiamos energijos ir įsikrauna pozityvumo. Dažnai iš bėgikų girdžiu, kad, jei jie eitų namo iškart po darbo, neprasibėgę, garantuotai susipyktų su antrąja puse.
Auklėtinė
Diana Maciušonytė-Lobačevskė (g. 1980) – Lietuvos lengvaatletė, olimpietė, ilgų nuotolių bėgikė.
Asmeniniai rekordai
10 000 m: 33:22:02 (2013 m. birželio 8 d., Pravecas, Bulgarija)
Pusmaratonis 1:11:33 (2016 m. balandžio 17 d., Ansi, Prancūzija)
Maratonas 2:28:03 (2010, Kaprio maratonas, Italija)
Olimpinės žaidynės
2016 m. atstovavo šaliai Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse
žaidynėse (Brazilija). Maratono rungtyje atbėgo 17 ir pasiekė
2:30:48 laiką (aukščiausia lietuvių užimta vieta)
2012 m. Londono olimpinės žaidynės (Didžioji Britanija). Vieta – 28, pasiektas laikas – 02:29:32
Pasaulio čempionatas
2011 m. pasaulio čempionate D. Lobačevskė maratono bėgime užfiksavo 2:36:05 laiką ir bendroje įskaitoje liko 25 tarp 54 startavusių sportininkių. Jos rezultatas buvo septintas tarp europiečių bėgikių. Taip pat šis rezultatas buvo geriausias sezono rezultatas Lietuvoje
Vilniaus maratonas
2008 m. maratono distancijoje užimta 1 vieta, laikas – 2:45:31 (pagerintas Vilniaus maratono laikas (moterų)
2009 m. pusės maratono distancijoje užimta 1 vieta, laikas – 1:17:01
2010 m. pusės maratono distancijoje užimta 1 vieta, laikas – 1:14:09:20
2012 m. pusės maratono distancijoje užimta 1 vieta, laikas – 1:15:23
2013 m. pusės maratono distancijoje užimta 1 vieta, laikas – 1:13:59
2016 m. pusės maratono distancijoje užimta 1 vieta, laikas – 1:14:57
Laimėti maratonai
2008 m. Lesterio maratonas (Didžioji Britanija) , pirma vieta, 2:43:29
2013 m. Hamburgo maratonas (Vokietija), pirma vieta, 2:29:17
2016 m. Meksikos maratonas, pirma vieta, 2:42:38
Įveiktas maratonų skaičius 18
2016 sėkmės metai
Net tris kartus Diana įvykdė 2017 m. pasaulio
lengvosios atletikos čempionato normatyvą.
Be Rio olimpiados, tapo Meksiko maratono nugalėtoja (2:40:32) ir užėmė 6 vietą
Guangdžou maratone Kinijoje (2:42:38)
Treneris
Česlovas Kundrotas (g. 1961) – Lietuvos ilgų nuotolių bėgikas ir lengvosios atletikos treneris. Olimpinės rinktinės narys. Nacionalinis čempionas ir rekordininkas.
Asmeniniai rekordai
10 000 m: 29:43:10
Pusė maratono: 1:05:59 (1998 m. rugsėjo 27 d., Usteris, Šveicarija, pasaulio pusės maratono čempionatas)
Maratonas: 2:12:35 (1997 m. spalio 26 d., Frankfurto maratonas, Vokietija)
Olimpinės žaidynės
1996 m. atstovavo šaliai Atlantos vasaros olimpinėse žaidynėse (JAV)
Lietuvos rekordas
1997 m. Frankfurto kasmetiniame maratone pasiekė Lietuvos nacionalinį rekordą – 2:12:35
Vilniaus maratonas
2004 m. maratono distancijoje užimta 3 vieta, laikas – 2:34:20 (geriausias laikas tarp lietuvių)
Įveiktas maratonų skaičius 42
Lietuvos rekordas
1997 m. Frankfurto kasmetiniame maratone pasiekė Lietuvos nacionalinį rekordą – 2:12:35
Žymiausi auklėtiniai
Diana Lobačevskė, Rasa Drazdauskaitė
