Pasiruošti pasirinktai distancijai galima ir reguliariai bėgant trumpesnį ar ilgesnį atstumą. Tikėtina, kad tokiu atveju pasiektas laikas bus vidutiniškas – tiek rezultatų suvestinėje, tiek pagal maksimalius jūsų gebėjimus.
Norėdami atskleisti savo potencialą ir išvysti statesne kreive gerėjančius rezultatus, turėtumėte pasitelkti įvairias tikslines treniruotes. Tinkamą pasiruošimą bet kokiai ilgesnei distancijai sudaro trijų tipų treniruotės, padedančios lavinti skirtingas organizmo savybes. Tai intervalinės, tempo ir ilgosios treniruotės.
Iš esmės per savaitę užtenka šių trijų tipų treniruočių, kad būtų galima pasiekti geriausių rezultatų. Tarp jų dažniausiai įterpiamos trumpos ar vidutinio nuotolio treniruotės lengvu tempu kaip būdas padidinti įveiktų kilometrų skaičių ir pratinti organizmą prie bendro bėgimo krūvio.
Verta atminti, kad svarbesnis trumpesnių distancijų greitis, todėl ruošiantis šio tipo varžyboms svarbesnės intervalinės treniruotės ir mažiau aktualu bėgti itin ilgas distancijas. Ruošiantis pusmaratonio ar maratono distancijai svarbiau padidinti ištvermę ir pripratinti organizmą efektyviai naudoti sukauptas energijos atsargas, todėl labiau turėtų būti akcentuojamos tempo ir ilgosios distancijos.
Itin daug įvairių variacijų gali būti intervalinės treniruotės. Keičiant atkarpų trukmę, greitį, atsistatymo trukmę ir eiliškumą galima tobulinti skirtingus bėgimo aspektus ir gauti įvairaus lygio poveikį raumenims. Atliekant šias treniruotes galima didžiausia rizika persitempti ar gauti traumą, todėl jomis nereikėtų piktnaudžiauti, o dėl optimalaus jų plano pasikonsultuoti su profesionalu.
PATARIA BĖGIKAI IR TRENERIAI Užsibrėžkite kiekvienos treniruotės tikslą. Jei išsiruošėte į tempo ar intervalų treniruotes, dirbkite visu pajėgumu, kad nekiltų pagunda įpainioti ilgąjį krosą. Jei numatėte ilgą lėtą sekmadienio treniruotę, tai ir nesiplėšykite, kad žūtbūt aplenktumėte kolegą. O jei jaučiatės išsekę, geriau eikite paplaukioti ar atlikti tempimo pratimų, užuot vidutiniu tempu be plano bėgę tiek, kiek pavyks. Ignas Staškevičius, bėgikas, ištrauka iš knygos „Maratono laukas“
Nuo pavasario iki pat žiemos vyksta įvairios bėgimo varžybos, todėl stengiuosi išlikti universalus – išlaikyti tiek ištvermę, tiek greitį. Bent kartą per savaitę atlieku sprinto treniruotes stadione, atkarpų, tempo ir pakaitinius bėgimo pratimus. Savaitgalius dažniau skiriu ištvermės treniruotėms. O pačios mėgstamiausios – atsistatymo treniruotės, jos kaip saldainis po sunkaus darbo. Žydrūnas Baltrušaitis, bėgikas
Bendro fizinio pasirengimo pratimų ir apšilimo reikia ne tik dėl geresnių bėgimo rezultatų, bet ir dėl apsisaugojimo nuo traumų. Kiekvienam bent du ar tris kartus per savaitę reikia atlikti nugaros, pilvo preso, kojų, koordinacijos bendro fizinio pasirengimo pratimus. Daugiau dėmesio skirkite silpnosioms vietoms ir stenkitės visus pratimus atlikti kuo tiksliau, jei įmanoma, prižiūrint treneriui. Pačios daug dėmesio skiriame pėdų pratimams. Neatlikite jėgos pratimų likus kelioms dienoms iki varžybų. Milda ir Monika Vilčinskaitės, lengvaatletės
